Dūmtraukių įrengimas

 

DŪMTRAUKIŲ ĮRENGIMAS – NAUJAUSIOS GAISRINĖS SAUGOS TAISYKLĖS

Edita Gruiniūtė

Dūmtraukių montavimas – vienas atsakingiausių pastato statybos etapų. Nesandarūs, blogai įrengti ir iš netinkamų medžiagų pagaminti dūmtraukiai bet kada gali tapti apsinuodijimo ar gaisro priežastimi. Todėl montuojant dūmtraukius būtina turėti pakankamai praktinių ir teorinių žinių apie jiems keliamus reikalavimus ir įrengimo ypatumus.

 

Pagrindinės montavimo taisyklės

Šio pavasario svarbi žinia: nuo 2014 metų gegužės 1 d. įsigalioja naujos Šildymo sistemų, naudojančių kietąjį kurą, gaisrinės saugos taisyklės. Jų bus privaloma laikytis ruošiantis projektuoti ir statyti naujus statinius, rekonstruoti statinių dalis arba keisti jų naudojimo paskirtį. Taip pat statinių remonto metu įrengiant ar keičiant šildymo sistemas, naudojančias kietąjį kurą. Žinoma, jeigu norite, kad dūmtraukis veiktų sklandžiai, o jūs patys juo naudotis – saugiai.

Siekiant išvengti dūmtraukio įrengimo problemų, nemažai dėmesio reikėtų skirti teisingam jo montavimui. Taisyklėse numatyta, kad dūmtraukiai turi būti įrengiami vadovaujantis gamintojo pateikta technine informacija arba statant iš pilnavidurių plytų. Tokiu atveju mūrui turi būti naudojami karščiui atsparūs skiediniai ir formuojama dūmtraukio sienelė, ne plonesnė kaip 120 mm.

Pilnavidurių plytų, išskyrus molio, dūmtraukiuose taip pat bus privaloma įrengti įdėklus (pamušalus), apsaugančius juos nuo ardančių dervų ir rūgščių kondensatų poveikio. Tuo tarpu metalinių įdėklų segmentai turės būti sujungiami nerūdijančio plieno kniedėmis ar specialiais užraktais. Beje, metalinius dūmtraukius draudžiama įrengti vienasienius, neizoliuotus.

Dūmtraukį, pro kurį iš šildymo įrenginių šalinami degimo produktai, būtina montuoti vertikalų. Tiesa, nežymus pasvirimas leidžiamas: nuo vertikalios krypties dūmtraukiai gali pasvirti ne didesniu kaip 45° kampu, o viršutinės dalies nuokrypis horizontalia kryptimi – ne didesnis kaip 1 m. 

Tuo tarpu jungiamieji dūmtakio vamzdžiai turi sudaryti vertikalia kryptimi ne didesnį kaip 90° kampą. Statant jungiamųjų dūmtakio vamzdžių sieneles iš pilnavidurių molio plytų, jos turėtų būti ne plonesnės kaip 120 mm, iš karščiui atsparaus betono – ne plonesnės kaip 60 mm. Tuo tarpu keraminės arba ketaus sienelės turi būti storsesnės nei 4 mm, o daugiasluoksnio lanksčiojo metalo, pagamintos iš ne žemesnio kaip L50 medžiagos tipo, ne plonesnės kaip 0,1 mm storio.

 

Atstumas nuo degių medžiagų

Įrengiant dūmtraukius būtina išlaikyti saugų atstumą nuo dūmtraukio iki degiųjų medžiagų bei tinkamai pasirinkti naudojamas medžiagas. Naujosiose Šildymo sistemų, naudojančių kietąjį kurą, gaisrinės saugos taisyklėse numatyta, kad nuo neizoliuoto keraminio, ketaus, betoninio ir metalinio jungiamojo dūmtakio sienelių turi būti išlaikomi ne mažesni kaip 500 mm atstumai iki degių medžiagų statinio konstrukcijų. Tuo tarpu 250 mm atstumas iki jų leidžiamas tuo atveju, jeigu minėtų medžiagų jungiamojo dūmtakio išorinis paviršius yra izoliuotas storesne nei 50 mm storio nedegia medžiaga, kurios maksimali eksploatavimo temperatūra didesnė nei 600 °C. 

Atstumas nuo dūmtraukio sienelės išorinio paviršiaus iki statinio degių medžiagų konstrukcijų turi būti ne mažesnis kaip 250 mm. 150 mm atstumas leidžiamas, jeigu visas konstrukcijos storis apsaugotas nedegiomis ir karščiui atspariais statybos produktais, kurių šilumos laidumas ne didesnis kaip 0,065 W/m•K. 

Atstumas tarp šildymo įrenginio (išskyrus metalinio) ir degių medžiagų statinio konstrukcijų turi būti ne mažesnis, nei nurodyta gamintojo reikalavimuose, arba 250 mm – nuo šildymo įrenginio, kuris skirtas ne nuolatiniam patalpos šildymui, 500 mm ir 1000 mm – nuo šildymo įrenginio ir neapsaugotų žemesnės kaip A2–s1, d0 degumo klasės lubų. 

Atstumas nuo pakuros iki priešais esančios bet kokio degumo statinio konstrukcijos ir kitų degių medžiagų turi būti ne mažesnis kaip 1 250 mm.

 

Kaip tinkamai prijungti šildymo įrenginį

Nemažai bėdų gali kilti netinkamai prijungus įrenginį prie paties dūmtraukio, naudojant karščiui neatsparias sandarinimo medžiagas, sujungimo elementus. Prie vieno dūmtraukio galima prijungti ne daugiau kaip du tame pačiame statinio aukšte esančius šildymo įrenginius, priešingu atveju jie gali patikimai neveikti. Bendro dūmtraukio viduje esanti apatinė dalis turi būti įrengta iš tokių pat statybos produktų kaip dūmtraukis. Taip pat padaryta ne žemesnė kaip 1 m aukščio pertvara, atskirianti jungiamųjų dūmtakių zonas. Skiriamosios pertvaros aukštis turi būti skaičiuojamas nuo atskirų šildymo įrenginių prijungimo į dūmtraukį vietos. 

Jeigu du šildymo įrenginiai su dūmtraukiu sujungiami iš skirtingų pusių, jų jungiamųjų dūmtakių aukščių skirtumas turi būti ne mažesnis kaip 600 mm. Taip pat svarbu nepamiršti jungiamųjų dūmtakių šildymo įrenginiuose įrengti atskiras sklendes. Šiuo atveju abu šildymo įrenginiai turi priklausyti vienam naudotojui. 

Jeigu šildymo įrenginių degimo produktams šalinti skirtuose jungiamuosiuose vamzdžiuose nėra sklendžių (krosniakaiščių), dūmtraukiuose reikia įrengti ranka valdomas sklendes su ne mažesne kaip 15 mm skersmens kiauryme arba jų plotas turi būti 5 proc. mažesnis už dūmtraukio kanalo plotą. 

 

Būtina pasirūpinti ventiliavimo angomis

Montuojant dūmtraukį taip pat svarbu užtikrinti efektyvų ventiliavimo sistemos veikimą. Esant pernelyg intensyviai dūmų traukai, ją sumažinti galima naudojant traukos reguliatorius. Tuo tarpu norint ją padidinti, reikia naudoti tam skirtus mechaninius ventiliatorius, montuojamus dūmtraukių viršuje. Jeigu mechaninis ventiliatorius įrengiamas dūmtraukio apatinėje dalyje, dūmtraukis turi atitikti ne žemesnę kaip P1 slėgio klasę. 

Jeigu pastatuose yra šildymo įrenginiai, tačiau nėra numatytas oro pritekėjimas, draudžiama įrengti vėdinimo sistemą su priverstiniu oro šalinimu. Taip pat kreipti dūmus į vėdinimo kanalus ir dūmų kanaluose įrengti vėdinamąsias groteles, prie jų jungti vėdinimo kanalus. Jokiu būdu negalima degimo produktus šalinti per kanalus arba dūmtraukius, prie kurių prijungti dujiniai arba skystojo kuro šildymo įrenginiai. 

 

Naudojamų medžiagų degumas

Besirengiantiems remontuoti šildymo įrenginius ir įsigyjant statybines medžiagas svarbu pasitikslinti, ar jos yra nedegios. Informacijos apie tai visada gali suteikti specialistai ar prekybos konsultantai. Tinkamas statybinių medžiagų pasirinkimas padės išvengti gaisro ar kitų problemų. Statant kietojo kuro šildymo įrenginius ir dūmtraukius, įrengiamus pastato išorinėse lauko atitvarinėse konstrukcijose reikia naudoti tik nedegias medžiagas. Pagrindiniai nedegūs statybos produktai pagal galiojančių standartų reikalavimus ženklinami degumo klasę nurodančiu žymėjimu: A1, A2 – (statybos produktai), A1FL, A2FL – (grindų dangos), BROOF (t1) – (stogai ir jų dangos).

Grindys po šildymo įrenginio pakuros durelėmis turi būti įrengiamos iš A2FL degumo klasės produktų, kurie yra atsparūs ugniai ir karščiui. Jeigu vis dėlto jos įrengiamos iš degių medžiagų, tokias grindis būtina apkloti nedegiomis ir karščiui atspariomis medžiagomis ne mažesnį kaip 700×500 mm plotą, kurių šiluminis laidumas ne didesnis kaip 0,065 W/m•K, o storis – ne mažesnis kaip 12 mm. Grindų apsaugą kloti reikėtų priešais šildymo įrenginio pakurą. Jos ilgis turėtų būti 150 mm didesnis už šildymo įrenginio išorinius matmenis. 

Jeigu grindys ar perdanga įrengtos iš degių medžiagų, atstumas nuo grindų iki pakuros durelių, pelenų rinktuvų ar dujų kaitos kanalo dugno turėtų būti ne mažesnis kaip 210 mm. Tuo tarpu jeigu perdanga arba grindys įrengtos iš nedegių medžiagų, pakuros dureles, pelenų rinktuvą ar dujų kaitos kanalo dugną galiam įrengti ir grindų lygyje. 

 

Dūmtraukio skerspjūvis

Gerai traukai užtikrinti būtinas pakankamas kamino aukštis ir skerspjūvis. Dūmtraukio aukštis nuo šildymo įrenginio pakuros apačios iki dūmtraukio viršaus turi būti ne mažesnis kaip 3 m. Tuo tarpu jo skerspjūvis neturi būti mažesnis už šildymo įrenginio degimo produktams šalinti skirto jungiamojo vamzdžio skerspjūvį. Jeigu keletas šildymo įrenginių prijungti į tą patį dūmtraukį, jo skerspjūvis neturi būti mažesnis už susumuotą šildymo įrenginiams reikalingą skerspjūvių plotą. Dūmtraukio skerspjūvį reikia parinkti vadovaujantis dūmtraukio skerspjūvio nustatymo lentele, taip pat pagal šildymo įrenginio gamintojo techninius reikalavimus. Jungiamojo dūmtakio skerspjūvis turėtų būti ne mažesnis kaip šildymo įrenginio, prie kurio jungiamas, angos skerspjūvis.

Kokio aukščio palikti dūmtraukį, turi būti nustatoma pagal aukščiausią stogą arba to paties ar priblokuoto statinio stogą, esantį mažiau kaip 3 m nuo dūmtraukio. Jis turi būti užbaigiamas ne žemiau kaip 1 m virš plokščio stogo, ne žemiau kaip 0,5 m virš stogo kraigo arba parapeto, jeigu atstumas tarp dūmtraukio ir kraigo arba parapeto mažesnis kaip 1,5 m. Jeigu atstumas tarp dūmtraukio ir stogo kraigo arba parapeto yra nuo 1,5 iki 3 m, dūmtraukis turi būti įrengiamas ne žemiau kaip stogo kraigas arba parapetas. Tais atvejais, kai dūmtraukis nuo kraigo yra nutolęs daugiau nei per 3 m, jį svarbu įrengti ne žemiau kaip linija, einanti nuo horizontalios ašies 10° kampu žemyn nuo kraigo. Tuo tarpu esant atstumui horizontalioje projekcijoje nuo dūmtraukio iki lango 3 m arba mažiau, jį rengti ne žemiau kaip 1 m virš varstomo lango. Statiniuose, kurių stogai priskiriami FROOF(t1) degumo klasei, dūmtraukio viršus turi būti 0,5 m.

Turi būti numatyta galimybė dūmtraukius ir ilgesnius kaip 1000 mm jungiamuosius dūmtakius valyti, tam tikslui įrengiant valymo ir apžiūros angas. Pravalos durelės turi būti sandarios, iš karščiui atsparių, ne žemesnės kaip A1 degumo klasės statybos produktų.

Siekiant apsaugoti mūrinius dūmtraukius nuo kritulių, virš jų reikia montuoti lengvai nuimamus stogelius. Jie negali būti įrengti pernelyg žemai ar kitais būdais riboti natūralų dūmų judėjimą. Atstumas nuo dūmtraukio viršaus iki stogelio turi būti ne mažesnis kaip dūmų kanalo skersmuo arba ilgiausioji jo kraštinė. Šiuo atveju stogo danga privalo būti atspari ugniai ir karščiui (Broof (t1) degumo klasės), o patys dūmtraukiai turėti kibirkščių gaudiklius: iš nedegių medžiagų pagamintus tinklelius, kurių akutės būtų ne didesnės kaip 15×15 mm.  

 


(1) Apvalaus dūmtraukio skersmuo.
(2) Stačiakampio dūmtraukio minimalus skerspjūvio plotas.


1 pav. Dūmtraukio skerspjūvio priklausomybė nuo šildymo įrenginio pakuros tūrio ir dūmtraukio aukščio


2 pav. Dūmtraukių išdėstymo principas


3 pav. Dūmtraukio prijungimo prie šildymo įrenginio principas


4 pav. Atstumų iki žemesnės kaip A2–s1, d0 degumo klasės statinio konstrukcijų ir kitų medžiagų nuo išorinio dūmtraukio paviršiaus nustatymo principas

Atstumai tarp metalinio šildymo įrenginio ir statinio konstrukcijų, kurių degumo klasė žemesnė kaip A2–s1, d0, ir kitų degių medžiagų
2 lentelė

 


5 pav. Sienos, pertvaros ar grindų prie šildymo įrenginio, kurio šildomojo paviršiaus temperatūra aukštesnė nei 80 °C, apsaugos principas


6 pav. Atstumo tarp šildymo įrenginio ir statinio konstrukcijos ir kitų degių medžiagų nustatymo principas