Aktyviems žmonėms - pasyvieji namai

 

Itin ekonomiški pasyvieji namai – ateities statiniai, kurie ir po dešimtmečio, ko gero, dar gali būti naujiena būsto rinkoje ir jų paklausa tik augs. 

 

Vietoj trijų kambarių buto – pasyvusis namas

Vilnietis Mindaugas – būsimo pasyviojo namo Pilaitės mikrorajone šeimininkas. Iki namo – ir dar pasyviojo – nueitas tikrai ilgas kelias. Idėja apie tokį būstą gimė dar prieš krizę. Pagausėjus Mindaugo šeimai, prireikė ir erdvesnio būsto. Tuo metu, 2008-ųjų vasarą, trijų kambarių maždaug 80 kv. m butas kainavo per 400 000 Lt. Ir tai dar be apdailos. 

„Man atrodė, kad tokia kaina už butą – neprotinga. Už panašią sumą, neskaičiuojant sklypo, buvo galima pastatyti dvigubai didesnį namą. Tačiau namai turėjo vieną labai didelę blogybę – brangų šildymą. Mano draugai ir pažįstami už jį mokėdavo ir tebemoka po 1000 ir daugiau litų kas mėnesį. Todėl pradėjau ieškoti, kaip būtų galima suręsti daug šiltesnį pastatą. Taip 2009 metų pradžioje sužinojau apie pasyviuosius namus,“ – apie savo pasirinkimą pasakoja šeimininkas.

Kaip daugelis lietuvių, kurie neigia viską, kas nauja, Mindaugas iš pradžių sunkiai tikėjo pasyviojo būsto idėja. Jam atrodė, kad kur kas storesni nei įprasta šiltinamieji sluoksniai, ypatingas pastato sandarumas, rekuperacinė vėdinimo sistema ir kamino nebuvimas, – gana absurdiškas, sunkiai ir brangiai įgyvendinamas dalykas. Tačiau po ilgų mėnesių, praleistų interneto forumuose, požiūris pasikeitė. 

„Nusprendžiau, jei projektuoti ir statyti namą – tai tik pasyvųjį. Tačiau tuo metu atestuotų pasyviųjų namų ekspertų Lietuvoje beveik nebuvo, o esami už projektus prašė nuo 35 tūkst. litų. Laimei, internetu pavyko susipažinti su reikiamais žmonėmis, kurie padėjo įgyvendinti svajonę.“

 

Apetitas kyla bevalgant

Nedidelio namo projektą kūrė architektas Aurimas Zaniauskas, o skaičiavimus su PHPP (Passive House Planning Package – pasyviojo namo planavimo paketas) kompiuterine programa vykdė projektuotojas Karolis Januševičius. 2012 m. rudenį gimė pirmosios idėjos. 

Remdamasis pirmųjų Lietuvoje pastatytų pasyviųjų namų patirtimi, šeimininkas manė, kad jo būsimam itin šiltam ir taupiam būstui pakaks grindyse pakloti 30–35 cm putplasčio, ant sienų prilipdyti 30 cm neoporo, o į stogą prikimšti 40–45 cm vatos. 

 

 

„Pasirodo, kad stipriai klydau. Suvedus namo duomenis į PHPP programą paaiškėjo, kad pastato energijos poreikis šildymui yra 30 kWh/m². Situaciją blogino tai, kad namas statomas mažame 6 arų sklype, todėl dalį saulės šilumos suvalgo rytinis ir pietinis kaimynai.

Rytuose ant kalvelės esantis kaimyno namas užstoja apie 23 proc. per metus į namą krentančios saulės šilumos. Pietinėje pusėje kaimyno nėra, bet pamodeliavus prasčiausią situaciją, PHPP programa parodė, kad jis galėtų suvalgyti apie 29 proc. saulės šilumos. Tai labai blogai, bet nuo aplinkybių niekur nepabėgsi“, – projektuotojų pateiktus rezultatus ir laikiną nusiminimą prisiminė Mindaugas. 

Atliekant pirmus skaičiavimus taip pat nebuvo įvertinta, kad mažas sklypas nėra idealiai atsuktas į pietus. Atlikus korekcijas paaiškėjo, kad namo energijos poreikis sumažėjo iki 21 kWh/m². Toliau mažinti namo energijos sąnaudas ir siekti pasyviojo namo standarto sekėsi gana sunkiai, tačiau tikslas galiausiai vis dėlto buvo pasiektas. 

 

Silpniausia namo vieta – pamatai

Mindaugo namas turėjo iškilti ant pasyviesiems statiniams dažniausiai naudojamų plokščiųjų pamatų, tačiau teko pasirinkti gręžtinius polius. Tokį sprendimą lėmė itin nepalankios geologinės sąlygos.

„Padarius tyrimus paaiškėjo, kad viename sklypo kampe, nukasus 40 cm nuo paviršiaus, pasiekiamas reikiamo stiprumo gruntas, o kitoje pusėje tektų kastis į daugiau nei dviejų su puse metrų gylį. Be to, visoje teritorijoje smėlio buvo priversta nenukasus dirvožemio. Tai reiškia, kad anksčiau ar vėliau šis augalinis gruntas gali pradėti pūti. Todėl norint daryti plokščius pamatus, būtų reikėję iškasti beveik 3 m gylio duobę, pilti daugybę smėlio sluoksnių ir juos tankinti. Tai labai brangu. Žodžiu, dėl papildomų žemės darbų man plokštieji pamatai būtų kainavę daug daugiau, o rizikuoti ir statyti namą ant neaiškaus grunto pabijojau“, – sako Mindaugas. 

 

Šleivarankiai statybininkai – pasyviojo namo peilis

Projektuoti pasyvųjį namą, anot Mindaugo, ne tik lengva, bet ir smagu. Tačiau rožinius akinius tenka nusiimti pradėjus statyti. Viena didžiausių bėdų – galimas statybos brokas. Mat statybininkai įpratę statyti kaip įpratę ir tai, kad pasyvusis namas reikalauja itin kruopštaus ir tikslaus darbo, jiems yra didelė staigmena.

Šeimininkas jau pasimokė, kai išvykęs atostogų vos savaitei vienos įmonės darbininkus paliko apšiltinti pamatus. Grįžęs pamatė, kad jie taip prastai atliko savo darbą, jog teko greitai ir piktuoju išsiskirti. Brokas pašalintas ir tai atlikta labai kruopščiai.

„Gerai, kad nusprendžiau daryti polių sijoną – taip vadiname papildomą polių šiltinimą. Atkasus pamatus, pamačiau, kad jie buvo apšiltinti šleivarankių. Putplastis sudėtas bet kaip, su tarpais, kreivai, šleivai. Ne tik viską ištaisėme, bet ir papildomai iki metro gylio nuo žemės paviršiaus apšiltinome polius. Žinoma, per polius patiriamų šilumos nuostolių visiškai išvengti nepavyko, bet jų įtaka sumažinta iki minimumo. Apskritai šio mano namo didžiausias trūkumas ir yra pamatai“, – atvirauja šeimininkas.

 

Stogas – rimtas: itin tvirtas ir šiltas

Jeigu namo sienos nėra ypatingos, jas galima statyti iš bet kokių statybinių medžiagų, svarbiausia, kad būtų tinkamai apšiltintos, o štai įrengti stogą nėra toks jau paprastas dalykas. Norint tinkamai apšiltinti, kaip šiuo atveju, būtinas net 50 cm šiltinamosios medžiagos sluoksnis, o paprastos gegnės nėra pats tinkamiausias dalykas. Mat tokių matmenų gegnių, kaip mes jas visi įsivaizduojame, niekas negamina. Būtinas papildomas masyvus karkasas. Tačiau šio pasyviojo namo atveju karkasas nebus gremėzdiškas. Mat stogo konstrukcijoms panaudotos rinkos naujiena – dvitėjės sijos. Jų aukštis 40 cm. Taigi tereikės papildomo 10 cm pakalimo. Sijų pagrindą sudaro tarp dviejų tašų įklijuotos OSB plokštės, kurios pasižymi kur kas geresnėmis šilumos laidumo savybėmis nei medis, nes šiltinamoji medžiaga beveik visą siją apgaubia. Neapšiltinta lieka tik labai siaura medienos dalis. Pasyviajam namui tai itin svarbu, nes gryna mediena jau sukuria šiokį tokį šilumos tiltelį. 

 

 

„Medis nėra toks šiltas kaip putplastis ar vata. Be to, šios sijos yra lengvesnės už įprastas gegnes, o tvirtumu nė kiek nenusileidžia. Ir kaina buvo panaši. Imponavo, kad bus beveik vientisa gamyklinė sistema, o ne vietoje sumeistrautas karkasas,“ – teigė savo pasirinkimu itin užtikrintas šeimininkas.

 

Kiti namo ypatumai

Mindaugas kartu su šeima kol kas renkasi šiam būstui reikalingus langus. Jų rinkoje jau apstu, tačiau norėtų sertifikuotų Pasyviųjų namų institute. Renkasi ir būsimą fasado apdailą, bet dėl pastarosios galvą suka mažiausiai. Stogo danga – čerpės, todėl jos puošia visą namą ir nereikia rūpintis papildomu papuošimu. Šiame name dominuos tinkas ir keliasdešimt kvadratinių metrų klinkerio plytelių. 

Namo plotas nedidelis – 140 kv. metrų. Beje, toks plotas neatsitiktinai. Pasyviųjų namų institutas yra apskaičiavęs, kad optimalus plotas vienam šeimos nariui yra 35 kv. metrai. 

 

 

„Čia tiek ir susidaro. Atsisakėme garažo, bus tik nešildoma stoginė automobiliams, lauko sandėliukas. Žodžiu, nuo pradinių užmojų sutaupėme apie 100 kv. metrų, kuriuos būtų tekę šildyti. O kartu ir nemažą sumą pinigų, kuriuos investuojame į storesnius namo kailinius. Taigi pinigų išleidome nė kiek nedaugiau nei planavome“, – pasiektais rezultatais patenkintas šeimininkas. 

Didžiausias šiuo metu būsimų gyventojų galvos skausmas – namo šildymo sistema. Skaičiuojama, kad per metus šildymui reikės apie 2100 kWh energijos. Jei bus šildoma vien elektra, pasiekti pasyviojo namo standarto niekaip nepavyktų, taigi būtinas kitoks sprendimas.

Iki sklypo vedamų dujų šeimininkai greičiausiai atsisakys, nes tai būtų dar vienas šilumos tiltelių šaltinis. Galvojama šildymą ir karšto vandens gamybą patikėti šilumos siurbliams, kurie energiją ima iš oro („oras-vanduo“ sistema) arba iš gręžinio („vanduo-vanduo“ sistema, paprastai vadinama geoterminiu šildymu). Pirmoji sistema priimtinesnė dėl mažesnių įdiegimo kaštų (apie 14–23 tūkst. Lt), bet jos SPF (sezoninis efektyvumas) tesiekia 2,5. Toks šildymas neefektyvus lauko oro temperatūrai nukritus žemiau -15 laipsnių šalčio. Antroji kainuoja brangiau (apie 25–35 tūkst. Lt), tačiau jos SPF didesnis – maždaug 3,5.

„Viską būtina labai tiksliai apskaičiuoti. Jei kuriose nors konstrukcijose patiriami šiluminiai nuostoliai, tai kitose būtina tai kompensuoti. Jei vienas energijos šaltinis netenkina poreikių, būtina ieškoti kito. Svarbiausia, kad tikslą vis tiek jau beveik pasiekėme. Namas bus tikrai šiltas, tvirtas ir labai ekonomiškas. Pagrindinis dalykas – jis tarnaus mums, o ne atvirkščiai. Juk šiais laikais esame tiek užsiėmę, kad po dienos darbų mažai kam dar norisi krapštytis katilinėje, atlikti kad ir smulkius remonto darbus ir panašiai. Uždirbtus pinigus visi taip pat turime kur išleisti. Nuolat investuoti į namą – tikrai ne man“, – pasyviojo namo statybos ypatumais ir gyvenimo tokiame būste būsimais privalumais dalijosi savininkas. 

Mindaugo pasirinktų specialistų panaudoti techniniai sprendimai nėra vieninteliai, kuriuos taiko pasyviųjų namų statytojai šiuo metu Lietuvoje: į pastatus tiekiamas požeminiais tuneliais (po žeme paklotais vamzdžiais, vadinamuoju žemės šilumokaičiu) jau pašiltintas oras, naudojami saulės kolektoriai, įvairių paskirčių žaliuzės, stoginės ir stogeliai, pakreipiantys saulės spindulius ir t. t. Būdų ir gudrybių, kaip pasiekti itin didelio energetinio efektyvumo, tikrai yra. Tačiau būtina nuo pat pradžių, nuo sklypo pasirinkimo, tartis ir kalbėtis su žmonėmis, kurie apie tokias statybas išmano beveik viską. 

Geresnė sveikata, itin palankus gyventi mikroklimatas, mažos sąskaitos ir dar daugybė situacijų, kurios nebekels jokių rūpesčių, – štai ką gausite, jeigu jūsų namas bus pasyvusis. Triukšmaujantys kaimynai, žiemą ilgesniam laikui dingusi elektra – ne bėda. Toks statinys visas šias problemas dėl savo ypatybių sprendžia pats.

Linas Lalas  

Reikalavimai Mindaugo namui, kad jis tenkintų pasyviojo namo standartą, t. y. šildymui pakaktų 15 kWh/m²:

• grindyse turi būti 40 cm putplasčio (U – 0,091 W/m²K arba R-10,99 m²K/W),

• ant sienų – 35 cm neoporo (U – 0,082 W/m²K arba R-12,19 m²K/W), 

• stoge – 50 cm mineralinės vatos (U – 0,074 W/m²K arba R-13,51 m²K/W), 

• namo oro apykaita turi neviršyti 0,4 karto per valandą, esant 50 Pa slėgio skirtumui tarp lauko ir vidaus,

• rekuperatoriaus naudingo veikimo koeficientas – ne mažesnis nei 93 proc.,

• langų šilumos laidumas – ne didesnis nei 0,8 W/m²K,

• taip pat būtinas itin geras namo sandarumas, aukštą naudingumo koeficientą turintis rekuperatorius, patys geriausi langai ir kuo mažiau šilumos tiltelių. 

PASTABA. PHPP programa rodo, kad namo 1 kv. m šildymui per metus reikės 15 kWh energijos. Šis skaičius yra tik prognozuojamas. Skaičiavimuose standartiškai nurodoma, kad šildymo sezono metu kambariuose bus palaikoma 20 laipsnių temperatūra. Jei bus aukštesnė temperatūra, energijos poreikis išaugs. Šildymo sąnaudas gali didinti ir dažnai į lauką varstomos durys.

 

Specialisto komentaras


Sertifikuotas pasyviųjų namų architektas Aurimas Zaniauskas

Mindaugo statomas namas beveik idealiai pasuktas pagal pasaulio kryptis. Atlikti sprendimai, siekiant pasyviesiems statiniams keliamų reikalavimų, padiktuoti pačios sklypo vietos. Kažką panašaus nuveikti pastate, kurio vitrininiai langai į šiaurę, yra gerokai sudėtingiau ir tai gali papildomai kainuoti. Tačiau nieko nėra neįmanomo.

 

Kas sunkiausia projektuojant pasyvųjų namą? Ką patartumėte žmonėms, norintiems tokio būsto, į ką atkreipti dėmesį?

Forumuose internete, spaudoje ar iš statybininkų galima gauti nemažai vertingos informacijos, bet ji dažnai nesusisteminta ir ne tos srities specialistui (statytojui) tai tik fragmentai, iš kurių sunku susidaryti pilną vaizdą. Visumą suvaldyti vis tiek turi projektų vadovas su atitinkamų specialistų komanda. Ypač svarbų vaidmenį atlieka architektas, energijos sąnaudų skaičiuotojas, konstruktorius, šildymo, vėdinimo specialistai. Galima nujausti, kuris projektinis sprendimas techniškai geresnis, bet galų gale viską parodo skaičiavimai. 

Jeigu kalbame apie pagrindinius principus, projektuojant ekonominės klasės, energiją taupantį namą – lengviausia sumanymą įgyvendinti į pietus orientuotame sklype, kuriame nėra šešėlių. Be to, svarbu nepamiršti langų šešėliavimo vasaros metu, nes dėl įstiklintų ir nepridengtų didelių angų smarkiai didėja patalpų perkaitimo tikimybė. Garažo geriau neįtraukti į šildomą plotą. Rekomenduojama statyti dviejų aukštų pastatą, kuriame būtų kuo mažiau kampų, tai yra kuo paprastesnė šildomo tūrio forma. Vengti bet kokių šiluminių tilteliu. 

Techniniu požiūriu geriau apsieiti be vėdinamojo fasado apdailos sistemų arba jas montuoti ant stiklo pluošto detalių. Itin tinka plokščias stogas, o jei darome šlaitinį – geriau naudoti dvitėjes sijas. Jos leidžia pasiekti daug geresnių šiluminių rezultatų nei įprastos medinės gegnės. Reikia nusiteikti gerokai brangesniems langams – patartina rinktis šilčiausius. Būtina rekuperacinė vėdinimo sistema. Besaikis šilumos izoliacijos sluoksnio storinimas yra netikslingas. Pavyzdžiui, sienoms šiltinamosios medžiagos tegali būti 30–35 cm. Su storesniu jokio efekto nebegausime. 

Tačiau visa tai tėra daugeliui žinomi techniniai momentai, kuriais aklai vadovautis negalima. Svarbu nepamiršti, kad tikslas nėra itin taupus termosas, tikslas – aukšta gyvenimo kokybė efektyviame name. Labai svarbu nepamiršti estetikos, proporcijų, kraštovaizdžio. Jei sklypas yra šalia upės ar miško, turi puikų vaizdą į šiaurinę pusę, jokiu būdu negalima to ignoruoti nedarant toje pusėje langų ar panašiai. Taip pat svarbu nepamiršti ir patalpų natūralaus apšvietimo, erdvės pojūčio, kad ir kaip norėtųsi pamažinti langus dėl papildomai sutaupytos kilovatvalandės. Žmogus yra aukščiausias prioritetas, nes statoma jam.

Labai norėtųsi, kad investuotojai ir kvartalų planuotojai labiau kreiptų dėmesį į tai, jog pietinėse sklypų pusėse liktų kuo mažiau šešėliais padengtų plotų. Tokių vietų namams paklausa sparčiai auga.

 

Ar pasyviojo namo projektavimo darbų kaina smarkiai skiriasi nuo šiuo metu populiariausių B energetinės klasės statomų namų?

Norint pasiekti aukštą energinio naudingumo klasę, jau projektavimo metu būtina skaičiuoti energijos sąnaudas ir koreguoti sprendinius, atsižvelgiant į gautus rezultatus. Aišku, kaina bus didesnė apie 10–40 procentu, priklausomai nuo projekto sudėtingumo. Dar svarbu atkreipti dėmesį, kad tikslinga lygiagrečiai rengti šildymo ir vėdinimo projektų dalis.

 

Kiek užtrunka tokio namo projektavimas?

Jei projektavimo metu skaičiuojamos individualaus gyvenamo namo energijos sąnaudos, procesas gali pailgėti maždaug 1–2 mėnesiais. Atsiranda papildoma projektinė dalis ir architektūrinius sprendinius tenka derinti bei koreguoti, atsižvelgiant į skaičiavimus. 

 

Jūs suprojektavote ne vieną energiškai efektyvų namą. Ar dar pavyko pasiekti panašių rezultatų kaip šiame Mindaugo name? Jei ne, kas ribojo, kodėl nepavyko?

Paprastai mūsų projektuojamų energetiškai efektyvių namų energijos sąnaudos šildymui svyruoja nuo 20 kWh/m² per metus (itin kompaktiškos, artimos kubui formos dviejų aukštų ar vieno aukšto su mansarda pastatų) iki 35 kWh/m² per metus (ne tokios kompaktiškos formos – didesnių vieno aukšto namų). Tai prognozuojamas rodiklis, gautas projektavimo stadijoje, skaičiuojant sąnaudas. Norint realiai turėti tokius skaičius, reikalinga griežta statybų kontrolė, pastato testavimas, priežiūra. Šiuo metu įpusėjome rengiant dar vieną individualaus namo projektą, kuriame siekiame apie 15 kWh/m² per metus energijos sąnaudų šildymui. 

 

Kokių namų pagal energijos sąnaudas šildymui dabar nori būsimi statytojai?

Jeigu kalbama apie energiškai efektyvų namą (ne pasyvųjį, kur tiksliai apibrėžtas ne didesnis kaip 15 kWh/m² per metus energijos sąnaudų šildymui rodiklis), norima, kad jis naudotų nuo 20 kWh/m² iki 35 kWh/m² per metus energijos šildymui. Tokie rodikliai padeda pasiekti A ar net A+ energinio naudingumo klasės pastatams keliamus reikalavimus. Būtent tai aš ir rekomenduoju šiuo metu planuojantiems statybas. Tačiau būtina nepamiršti, kad energiją taupantys namai yra kitokie dėl saulės įtakojamų architektūrinių sprendimų, jie ir atrodo kiek kitaip. Būsimiems naujakuriams patariu nebijoti modernesnės statinio išvaizdos su vitrininiais langais ir šešėlius formuojančiomis sistemomis pietuose bei santūriomis sienomis šiaurėje. O kadangi kiekvienu atveju sklypo situacija yra skirtinga, nuo pat pradžios derėtų pasitikėti specialistu.

 

Specialisto komentaras


Sertifikuotas pasyvių namų projektuotojas Karolis Januševičius

Koks pagal kainos - naudos santykį efektyviausias pasyvaus namo šilumos šaltinis?

Vieno teisingo atsakymo turbūt nėra – priklauso nuo konkrečios situacijos. Pastatų energinio naudingumo sertifikavimą ir energinio efektyvumo planavimą apibrėžiantys statybos techniniai reglamentai apriboja kai kuriuos pasirinkimus. Pranašumu pasižymi geoterminiai šilumos siurbliai ir biokuro katilai.

 

Ar sudėtinga sukurti pasyvų namą? Kokie jiems keliami reikalavimai Lietuvos klimatui, t. y., kokius šiltinamosios medžiagos sluoksnius rekomenduotumėte grindims, sienoms, stogui?

Pasyviu namu pagal Vokietijos Passivhaus Instituto nuostatas gali būti vadinamas pastatas, kurio šilumos poreikis neviršija 15kWh/m2 per metus. Priešingu atveju tai pasyvusis, o ne pasyvus namas. Šie reikalavimai nepriklauso nuo klimato. Reikalingą šiluminės izoliacijos storį nulemia pastato forma, orientacija, šešėlį metančių „kaimynų“ įtaka, statinio sandarumo lygis ir vėdinimo sistemos sprendimas. Būtina atkreipti dėmesį, kad pastato energijos sąnaudas patalpų šildymui įtakoja ne tik atitvarų šiluminės izoliacijos storis. Esant itin dideliems šiltinimo medžiagos kiekiams, papildomo sluoksnio nauda nėra proporcinga pridėtam storiui. Tokiu atveju didelę įtaką daro anksčiau įvardyti aspektai bei ilginiai šalčio tilteliai, kurie yra vertinami kiekvienam konstrukciniam sprendimui. 

 

Nuo 2021 metų Lietuvoje turėsime statyti tik A++ klasės namus. Ar jiems keliami reikalavimai įgyvendinami?

Trumpai apžvelgti šiems pastatams keliamų reikalavimų, turbūt, nepavyktų. A ar A+ klasės būtini parametrai realiai įgyvendinam vieno – dvejų butų gyvenamuosiuose pastatuose. Siekiant pasyvaus namo standarto (15 kWh/m2 per metus šilumos poreikis patalpų šildymui) dauguma kriterijų yra tenkinami. A++ klasės pastatams keliami papildomi reikalavimai – pastate suvartojamos energijos gamybai būtina diegti įrenginius, naudojančius atsinaujinančios energijos išteklius.